Naujienos
Žurnalas
Klubas
E-Krautuvė
Pradžia » Klubas » Muzika » Įvykiai
Prancūzų smuikininko D. Pifarély solo Rūdninkų knygyne 
Paperkantis Diary of Dreams nuoširdumas [16]
Icetodiron 2007 trečias epizodas arba kaip apsauga bandė nužudyti švedus [1]
Juodieji Luftwaffe sparnai, žydrasis AIT! aksomas ir išbarstytas Boyd Rice parakas. [11]
Nordic Audio Modern 2007 DE (Deutschland): Kolios benefisas [12]
„Neglamūrinio“ Vilnius Jazz 2007 belaukiant [1]
Sportbačiai purve arba kaip aš išgyvenau Hurricane‘ą [3]
Icetodiron 2007 — kartais ir vilkai paslepia iltis [1]
Placebo Vilniuje: šokoladiniai saldainiukai su čili įdaru [9]
Tarpinis finišas: Wozu ima Eurorock'ą [5]
  Daugiau »
Jubiliejinis „Vilnius Jazz“ sutrauks geriausius savo kartos improvizuotojus 
Jubiliejinis „Vilnius Jazz” pranoks pats save – jo pažiboms meldžiasi kelios kartos! 
“Swampfest 2017” - pabėgimas nuo masinės kultūros [1]
VIII Tarptautinis Indijos klasikinio meno festivalis „SurSadhana’16“ 
„Vilnius Jazz“ 29-tą kartą grįžta į sostinę su trenksmu ir visa puokšte žvaigždžių 
29-ajame „Vilnius Jazz“ festivalyje improvizuos genijai! 
Latvijoje koncertuos grupė „Sofa Surfers“ 
29-asis „Vilnius Jazz“ skelbia pirmąsias festivalio grupes ! 
Kultūrinio veiksmo „Kometa“ atskrieja į Rygą 
Išleista knyga „Sunkūs metai: 2015“ 
  Daugiau »
Aivaras
Sage & Fool
 [3]
Donis
Vacuum
 
Sala
shcut enteRing worts
 
Girnų giesmės
Rupūs miltai
 [1]
Various Artists
ЗА4ИСТКА – fuck the modern world
 
Moby
Live — Hotel Tour 2005
 [3]
Arab Strap
The Last Romance
 
Jamiroquai
Dynamite
 [8]
The Protagonist
Songs Of Experience
 
Faithless
Live At Alexandra Palace
 [6]
  Daugiau »
Nadja: Lėtos šalčio gėlės [2]
„Nematomas“ King Crimson frontmenas Adrianas Belew [4]
Pateptųjų duetai [15]
Groti sudėtingą muziką pagaliau vėl negėda  
Natacha Atlas – „žmoguje įkūnytas Gazos ruožas“  
Visgi kaip teisingai — Jack Johnson ar Joe Jackson?  [1]
Tribes Of The City ruošia specialų dainų kokteilį Kaunui 
Šlifuotojas Nick Cave ir jo „blogio sėklos“ sensta, bet nepasiduoda  [1]
Naujas hipių elfės Joni Mitchell kulto proveržis 
Vien tik rokas valdo mus [7]
  Daugiau »
ZONA Music svetainė
Vilnius Jazz
PILOTAS.LT - Architektūra ir kultūra: kasdien
Fotoakademija – profesionali Nikon, Carl Zeiss, Novoflex įranga fotografams
Placebo Vilniuje: šokoladiniai saldainiukai su čili įdaru
Inga Pakštaitė, Mindaugas Jokubauskas
2007 m. birželio 04 d.

Ilgokai mitome gandais apie galimą vienos aktualiausių šių dienų roko grupių apsilankymą Vilniuje... Ką gi, koncertas vis tik įvyko. Placebo pasiklausyti sulėkė tikrasis esamas ir būsimas Lietuvos elitas: muzikantai, žiniasklaidos, muzikos industrijos ir kitokių įmonių vadovai bei aukštas pareigas užimantys darbuotojai, įvairių krypčių „alternatyvusis“ jaunimas, išties nustebino ir nemažas „tamsiosios“ subkultūros sambrūzdis, saujelė tikrųjų tikslinių fanių ir atokiau scenos išsibarsčiusių kiek vyresnių expaauglių. Visgi akivaizdžiai dominavo moksleiviai ir pirmųjų kursų studentai, mokslų baigimo proga iš tėvų išsikauliję vieną kitą šimtinę. Iškaulijo, matyt, ne visi... Tad bilieto kaina, be abejonės, buvo svari priežastis, neleidusi surinkti pilnutėlės Utenos arenos. 

Pasilengvindami savo dalią kviestiniais muzikantais (kiek dar šiandien liko grynaveislių trio — sunku pasakyti), Placebo sugrojo labai techniškai ir profesionaliai. Tačiau beveik ištisus metus kiekvieną dieną „tampantis“ po pasaulį su tuo pačiu repertuaru, emocinis rezervas norom nenorom kiek išsenka: ironiškas ir akiplėšiškas Molko jausmų autoportretas pabluko — klausytojams teko šį trūkumą kompensuoti atmintyje fiksuotais įrašų prisiminimais.

O viskas prasidėjo bloku naujausio albumo Meds dainų, tęsėsi pumpkinsais kvepiančia Special Needs, didžiausiu hitu Every You and Every Me, o viena gražiausių bliuzine Without You I Am Nothing (su mintyse skambančiu Davido Bowie tick-tock, tick-tock...) priartėjo prie pabaigos. Bisui vaikinai tikrai pasistengė: gerokai išprievartauta Kate Bush Running Up That Hill melodija panėrė į efektingą transinę emocijų ir garso perkrovą, o, "numuilinę" lauktąją Taste In Men, koncertą Placebo užbaigė vienu nuobodžiausių, tačiau puikiai sugrotu ir „nerealiai“ efektingu kūrinio Twenty Years finalu. Šios kelios paskutinės koncerto dainos skambėjo išties efektingai ir privertė pamiršti visas negandas ir netobulumus.

Vilnius (2007 05 31) v.s. Roskilde (2006 07 02)

Įsitikinome, kad tos pačios grupės skirtingi pasirodymai gali gerokai skirtis – mat pernai klausėmės Placebo koncerte Danijoje. Setlisto branduolys išliko tas pats — beveik visos naujausiojo albumo Meds dainos. Pasikeitė senieji hitai —vietoj Teenage Angst, Nancy Boy, Post Blue, 36 Degrees, Come Home Vilniuje išgirdome I Know, Without You I'm Nothing, Soulmates (SWH), Special K.

Džiaugiamės turėdami galimybę palyginti, nes dabar žinome, kad jie GALI tai daryti tobulai. Jei tuomet Placebo pranoko savo įrašus ir pademonstravo puikios atmosferos giliai įsimintiną šou, tai šį kartą atvirkščiai — gyvas atlikimas nusileido įrašams. Vilniuje jautėme šiokį tokį atlikėjų atsainumą. Savo paties melodijų „užknistas“ Molko leido sau (kartais nerangiai) improvizuoti (o taip norisi gerai žinomas dainas girdėti 1:1). Taip pat pasigedome jiems būdingo sceninio elgesio, kai Brianas savo rafinuota kūno kalba, grakščiai prisidegęs cigaretę, gulėdamas ar klūpėdamas prieš publiką maksimaliai perteikia tai, apie ką pats dainuoja.

Beveik nė vienas jo tekstas neapsieina be plikos savistabos (and I am one, I am . I am one, I am, I am... (One Of A Kind), kreipimosi, atviro nusižeminimo (Without You I'm Nothing), paskatinimų (Don't give up on the dream, don't give up, on the wanting (Because I Want You), prisipažinimų, asmeninių praeities išgyvenimų — kitaip tariant, paties tiesiausio kelio į klausytojo širdis.

Molko balsas — labai specifinis ir ne visada malonus. Tai turbūt ir buvo vienintelė priežastis, dėl kurios vis atidėliodavau išsamesnę pažintį su grupe. Pernykščiame koncerte grupė reabilitavosi ir netikėtai pateko į vasaros favoritų penketuką. Tuomet sužinojau, kad tinkamai įgarsintas Molko balsas gali nenervinti, kad jis turi stiprų ir nebūtinai užspaustą bei katiniškai čaižų balsą. Taip pat išgirdau, kad ir tokį žanrą grojant galima aiškiai girdėti visus instrumentus, pavyzdžiui, bosinę gitarą ar retus pritariančiuosius sintezatorius (išskyrus, aišku, tuos atvejus, kada visa apimantis gitarų griausmas jau sklinda kaip sumanymas). Vilniuje daug ko nesigirdėjo. Apskritai garsas Vilniuje nebuvo labai blogas, tačiau gerokai prastesnis nei Roskildės festivalyje. Labiausiai skambesiui trūko balansuotumo ir skaidrumo, buvo pernelyg garsu.

Garinė pirtis, kurioje dėdės bučiuojasi...

„Laižiakas“ buvo šlykštokas ir nešokiravo, veikiau nejaukiai nupurtė. Kas kita — atvirai pornografinis jų klipas Protege Moi. Tik įdomu, ar body paintingą „homo“ ant pilvo švedas nešiojasi kiekvieną dieną, ar tai buvo žinutė Vilniaus merui? Bendrai renginio nuotaikai akcija šarmo pridėjo (ir laikraščiams buvo ką rašyti).



P.S.: (kol kas) Gravel‘ams sekasi

„Apšildymo“ veiksmu pavadintą reiškinį galima traktuoti kaip savotišką grupės savigynos reakciją. „Užvažiavę“ ant savęs — „grosim dainą, kurios nemokam“, organizatorių — „kaip mums moka, taip ir grojam“ ir estų garso operatorių — „jūs mūsų negirdite?“, prisistatę „Plačido Domingo“ apšildytojais, Gravel paliko pakenčiamą įspūdį. Tačiau tik dėl to, kad tarp dainų tikrai buvo linksma. Grupė, kurios grojimo kokybė nespėja vytis vis kylančio populiarumo, pliusų užsidirbo dėl vokalisto iškalbos (beje, tuo nurungė ir pačius plačebus).

Nesakau, kad ir varymas pro šalį negali „užvežti“. Tačiau viena naktis, per kurią, anot vieno Eurovizijos komisijos nario, „galima sutvarkyti intonavimą“, užsitęsė pernelyg ilgai — ši kartą vokalo „grybas“ pasiekė arenos lubas.
Tikiu, kad giliai savo širdyse gravelų berniukai įvertino jiems suteiktą galimybę (tokią, kaip kadaise patiems plačebams patikėjo Davidas Bowie ir U2). Jautėsi, kad stengėsi ir grojo taip, kaip sugebėjo. Neabejoju, kad į savo biografiją vaikinai nepamirš įrašyti, su kuo kadaise dalijosi scena.



Kadangi koncerte pastebėjome nemaža žinomų visuomenės veikėjų, melomanų, muzikantų ar šiaip su muzika susijusių žmonių, nusprendėme jų paklausti, ko jie tikėjosi eidami į šį koncertą, ar pavadintų save šios grupės „fanais“, ką išgirdo, ar nenusivylė ir gal galėtų palyginti šį koncertą su (galbūt) anksčiau girdėtu Placebo koncertu užsienyje. Štai kokius atsakymus gavome:
  • Vytas Juozapavičius aka Zenka (muzikos agentūros Aeromuzika vadovas)
Kažko ypatingo nesitikėjau, nes negaliu pasakyti, kad dievinčiau Placebo. Man jų muzika tiesiog patinka... Todėl buvo ypač malonu, kad koncertas pranoko visus lūkesčius! Man jis labai patiko. Ir net šlykščioji Utenos arenos akustika nesugebėjo sugadinti įspūdžio...

Labiausiai patiko puikios koncertinės dainų aranžuotės. Be to, mane visada žavi, kai paprastomis priemonėmis išgaunamas netikėtas rezultatas — vaizdo instaliacijos ir apšvietimas be jokių ypatingų efektų puikiai akompanavo muzikai. Kitą dieną po koncerto net nusipirkau Placebo singlų albumą...
  • Karolis (Mountainside/būgnininkas)
Įspūdžiai po koncerto geri, garsas normalus, gal tik žmonių daugiau galėjo būti. Dideliu šios grupės fanu savęs nepavadinčiau, bet man grupė įdomi. Pernai šiek tiek teko jų klausytis Roskildės festivalyje Danijoje, tačiau aplinkybės taip supuolė, kad girdėjau gal tik porą kompozicijų, kurios tikrai maloniai užkabino. Tai turbūt buvo pagrindinė priežastis, dėl kurios apsilankiau koncerte.
  • Tomas (Gravel)
Nieko nesitikėjau. Ėjau atlikti darbą.
Ate.
  • Jurgita Nagrockytė (renginių organizatorė)
Eidama į koncertą tikėjausi gerai praleisti vakarą ir pamatyti dar vieną užsienio žvaigždę, praplėsti savo akiratį.

Šios grupės fanė tikrai nesu, bet man paprasčiausiai patinka vaikščioti į įvairiausius koncertus ir susipažinti su įvairia muzika. Negaliu sakyti, kad negirdėjau šios grupės anksčiau, bet tai tikrai ne ta grupė, kurios muzikos klausausi kiekvieną dieną.

Koncerto tikėjausi tikrai geresnio, kažkaip viskas labai dirbtinai atrodė: muzikantai užlipo ant scenos, pagrojo — jokių didelių emocijų nesukėlė, trūko šilumos ir geresnės energijos. Esu buvusi daugelyje koncertų, bet šis buvo vienas iš tų, kurie po kelių mėnesių pasimiršta... Todėl gal šiek tiek ir nusivyliau.
  • Liudas Čereškevičius (WOZU/vokalistas, gitaristas)
Placebo koncertas — super!!! Ypač sužavėjo šviesų šou!!! „Pasilaižymas“ pradžioje tikrai nesužavėjo :D... bet koncerto nesugadino  :)

Į Placebo koncertą ėjau pirmąkart. Atvažiuos dar — vėl eisiu. Placebo man — gera grupė.

Ėjau paklausyti gero koncerto — išėjau ne tik išgirdęs, bet ir pamatęs įspūdingą šou. Tikrai nenusivyliau.

Ar esu grupes fanas? Muzikine prasme taip, tikrai išskirtinė grupė, bet dėl pažiūrų — tikrai ne :)
  • Mykolas Katkus (komunikacijų konsultantas ir melomanas)
Placebo yra viena geriausių europietiškųjų post grunge stiliaus grupių, kurios didžiausia šlovė — 1999–2001 sutapo su įvairiais post grunginiais sunkiojo roko judėjimais Amerikoje — stoner rock ir nu metal. Matyt, šiokia tokia garso amerikonizacija ir lėmė, kad namie, Jungtinėje Karalystėje, Placebo priskiriama prie labiau nišinių grupių ir yra britų muzikinės spaudos bei apdovanojimų iš esmės ignoruojami (nepaisant palaikymo, kurį šiai grupei pradžioje labai reiškė Davidas Bowie's bei Robertas Smithas). 2002 metais kartu su The White Stripes ir The Strokes kilusi garažinio roko banga Placebo paliko šiek tiek nuošalėje. Tuo pat metu, skirtingai nei kitos amerikietiškai skambančios britų grupės, Placebo nėra labai populiarūs ir Jungtinėse Amerikos Valstijose — galima sakyti, kad jie ten tiesiog buvo per anksti, mat dabartinė Placebo puikiai tiktų prie dabartinės emo muzikos bangos (o atvirai sakant — ir pralenktų).

Nepaisant to, paskutinis grupės albumas Meds yra turbūt geriausias visoje grupės karjeroje. Nors nėra to netikėtumo faktoriaus, kuris pasitikdavo pirmųjų Placebo albumų klausytojus, visas albumas yra nepaprastai vientisas. Beveik kiekviena albumo daina yra potencialus radijo hitas, tačiau tai pasiekiama ne subanalinant skambesį, o atsitraukiant prie pačių šaknų, kur persipina Nirvanos dainų struktūra ir kobainiškas „teenage angst“ su iš The Cure paveldėta gotiška nuotaika bei Depeche Mode (ar tiksliau Cabaret Voltaire) sintezatoriais. Brianas Molko rašo tokias pagavias melodijas, jog ne vienas jo kolega galėtų nusigraužti ausį už vieną Song to Say Goodbye ar Infra-Red priedainį.

Koncerte Vilniuje juos mačiau pirmąsyk ir grupė paliko puikų įspūdį. Manau, kad tai yra pasirodymas, kuris roko gerbėjams turėtų tapti legendiniu (kaip kažkada pirmasis Sepultura koncertas Sporto rūmuose) — mat Lietuvą pastoviai aplenkia visos modernaus roko žvaigždės ir publika bene pirmąsyk galėjo pamatyti, kas yra tikras modernus rokas (o ne tingūs, necharizmatiški, iš Oasis dainų albumo pradedantiesiems soluotes nuknisę Gravel). Naujos dainos iš Meds skambėjo taip gerai, kad net albumo nesiklausę galėjo pulti pagal jį šokti ir linksmintis. Atrodė, kad grupė linksminosi kartu su publika ir labai profesionalią (kartu su smagia provokacija prieš miesto merą) pradžią antroje koncerto pusėje pakeitė kur kas nuoširdesnė antroji pusė. O pabaiga ir bisas apskritai buvo tikras katarsis — ir ne vien Placebo fanams, bet ir visiems mėgstantiems gitarinę muziką — nuo bliuzo iki paties sunkiausio metalo. 20 Years nuskambėjo kaip šiurpi pranašystė, atsisveikinimas su roko jaunyste ir priminė, jog ir mes, Nirvanos ir Nine Inch Nails karta, jau po truputį senstame ir daromės nebe tokie aktualūs.

Ir galų gale — keletas žodžių apie Makrokoncerto organizaciją. Dėkojame, kad atvežė grupę ir gailimės, kad patyrė nuostolių. Bet tokios neįkvėptos reklaminės/rsv kampanijos jau seniai nebuvau matęs. Pristatomieji straipsniai buvo tokie keisti, kad net tikrinausi, ar čia tikrai rašo apie mano mėgstamą grupę. Placebo lyginta su errr.... bitlais! (puikus būdas pritraukti DJ'jų paviliotus modernius koncertų lankytojus). Pasakoti kažkokie blėniai, nė velnio nerezonuojantys su tikslinės auditorijos jausmais. Sutinku, kad Placebo vyrukai atrodo puikiai, bet jie nėra žinomi Lietuvoje taip, kaip koks nors Chulio Iglesijo, kad užtektų vien parašyti grupės pavadinimą. Ponai makrokoncertiečiai, ar žinote, kad naujoji Nirvana yra kur kas geriau negu naujieji bitlai (kas, be kita ko, yra ir netiesa:) Ar žinote, kad šiuo metu Lietuvoje klesti gotų judėjimas, ir jie sugeba išpirkti nepigius bilietus į Kunigunda Lunaria, o Placebo yra turbūt aukščiausiai populiariajame roke gotų vėliava mojuojanti grupė, tiesiog tai reikėjo tinkamai papasakoti. Deja, publikos buvo mažai (pasak spaudos — penkiskart mažiau nei Rygoje), o tai reiškia, kad jei ne Norviliškės, tai kitą kartą kokybišką roką pamatytume dar po dešimties metų. O kol kas — liepos mėnesį į Rygą atvažiuoja bene pati įspūdingiausia šiuolaikinio britiško roko grupė — stadionams ir arenoms pritaikyti Muse. Ten ir susitiksim.

Daugiau vaizdų nuotraukų galerijoje.


Daugiau šia tema:
Daugiau nuotraukų galerijoje
Placebo svetainė
Roskilde 2006: sekmadienis


Rašykite komentarus
Autorius (maks. 30 simbolių)
Komentaras (maks. 1000 simbolių)
 
Kviečiame skaitytojus reikšti savo nuomonę civilizuotai, gerbiant kitų asmenų pasisakymus. UAB FONOGRAFIKA pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, nesusijusius su tema, kito asmens vardu pasirašytus, šmeižiančius, įžeidžiančius, žeminančius žmogaus garbę ir orumą, pažeidžiančius Lietuvos Respublikos įstatymus, reklamuojančius, kurstančius nelegaliems veiksmams skaitytojų komentarus. Privalome informuoti specialiąsias Lietuvos tarnybas apie įžeidžiančių, smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokią neapykantą skatinančių komentarų autorių duomenis. O taip pat galime tai padaryti savo iniciatyva. Pastebėję netinkamus komentarus, prašome informuoti mūsų kolektyvą adresu redakcija@gramofonas.lt.

Atgal

   

Į viršų

Keisti prenumeratos nustatymus
Prisiminti mane prie šio kompiuterio.
Pamiršote savo slaptažodį

Klausimėlis ir atsakymai matomi tik registruotiems vartotojams
Naujausios
Lentynines kolonel... [529]
Noriu pasiskolinti... [144]
Mano sielos ruporas [2680]
Ar Hi Fi vis dar p... [510]
HIGH END MUNICH 2018 [6]
Ką dabar groja tav... [2562]
Kasdieninė kava [196]
Merdėjam... [591]
Audiofiliniai Irasai [1]
Ką girdime? [172]
Mano sistema arba ... [111]
LCD ar Plasma [570]
Baubia kolonėlės [4]
Pradinis stiprintu... [17]
Kad nebutu li0dna :) [82]
CD pajungimas [2]
ŠLOVĖ NAUŠNIKAM [368]
Hitachi HT-324 [4]
Labiausiai vykes P... [56]
Ezoterika Jums! [1305]
Sudegė tweeteris [12]
Ausinės vs kolonėlės [118]
Garso sistema pali... [21]
Pirktinis medinis ... [22]
RaspberryPi  [124]
YouTube videos  [645]
NAIM MU-SO [2]
Dvijuostės ruporin... [4659]
lentynines ir stip... [1]
Tv per stiprintuvą [7]

Populiariausios
Dvijuostės ruporin... [4659]
Mano sielos ruporas [2680]
Ką dabar groja tav... [2562]
Skaitmeninio forma... [1934]
Skirtingų akustiko... [1646]
Media PC ir kiti s... [1369]
Ezoterika Jums! [1305]
Tarpblokiniai laid... [1265]
Laidai kolonėlėms [1182]
A klasės stiprintu... [1129]
super laidai [975]
Rimtų bachūrų rupo... [947]
Atlikti testai! [942]
Biudžetinis tarpbl... [924]
Šiuolaikinės lenty... [745]
Mano pafas :) [741]
Gramofono meet'as ... [673]
Wilson Audio Magnu... [671]
Kavavirės ir malūn... [653]
YouTube videos  [645]
CD ar PLOKŠTELĖ [594]
Merdėjam... [591]
Pagaliau turiu pin... [590]
LCD ar Plasma [570]
Lentynines kolonel... [529]
Iš kur perkat vini... [527]
DIY koloneles dide... [527]
AudioGourmet 2015 [517]
Ar Hi Fi vis dar p... [510]
Odos Dvokas  [485]